- rausyklė
- rausỹklė sf. (2) K, NdŽ, rausyklė̃ (4) Ds; N 1. žr. rausykla: Kiaulių rausyklė̃j ana apslobo ir numirė Klt. Net sarmata – visas atšlaimas vienos rausỹklės Trgn. Visur apie namus pilna rausyklių̃ Trgn. 2. iškasta žemės vieta: Rūsys, rausyklė SD134. 3. priemonė žemei kasti, rausti: Ekskavatorius – mašina žemei kasti, rausyklė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.